Gardi ta mūsų duonelė
Metų rato tėkmėje sulaukėme Duonutės dienos. Kaip ir kasmet Valdorfo grupėje kvepia užminkyta duona. Visi grupės vaikai laukia svarbiausio dienos momento, kada galės savo rankutėmis formuoti duonos kepalėlį. Tačiau reikia nudirbti daug darbų, kad duonutė atkeliautų ant mūsų stalo. Žaidimų ir dainelių pagalba vaikai sužinojo visą duonutės kelią nuo rugio sėjos, augimo, pjovimo, kūlimo, malimo, duonutės raugo ruošimo, minkymo ir kepimo.
Kiekvienas šios šventinės dienos niuansas skatino pasitikrinti žinias, dar kartą išgyventi pažinimo jausmą. Kai visi darbeliai buvo padaryti, vaikų ratelis pasisuko prie geldos, kurioje pukšėjo duonos tešla. Kiekvienas sėdome prie stalo ir iš purios kvapnios tešlos formavome savo duonos kepalėlius, dėjome į skardas, dar apglostėme ir pašovėme į orkaitę. Kol duonelė kepė, vaikai tęsė savo veiklą ir laukė iškeptos duonos. Tos akimirkos vertos laukimo, nes jos ypatingai brangios, džiaugsmingos vaikams. Kokia duonelė skani! Kokia duonelė kvapni ! O kaip gi kitaip, juk pačių vaikų padaryta… Skanu ragauti savo duonos kepalėlį ir parnešti jį į savo namus.
