Edukacinė programa “Mano kepaliukas”
Duonelę valgome kasdien, tačiau retai pagalvojame, kokį kelią ji nueina, kol atkeliauna ant mūsų stalo. Kaip visą tai šiandien supranta vaikai? Vaikų supratimas apie duonos kelią dažniausiai baigiasi artimiausioje parduotuvėje. Mūsų tikslas, kad vaikai ne tik sužinotų ir pamatytų naminės duonos kepimą, bet ir būtų aktyvūs duonos kepimo proceso dalyviais. 2016 m. spalio 20 d. lopšelyje-darželyje nuo pat ryto kvepėjo kepama duona.
Pas mus svečiavosi mažosios bendrijos „Mažųjų ugdymas“ vadovė Rasa, kuri „Giliukų“, Voveriukų“, „Pelėdžiukų“, „Boružėlių“ ir „Nykštukų“ grupės vaikams pravedė edukacinę programą „Mano kepaliukas“. Vaikai ir auklėtojos susipažino su kepyklos vadove, kuri buvo griežta, bet teisinga ir vadovavosi sena patarle: kas nedirba, tas nevalgo. Visi sužinojo, kodėl kepėjai ryši prijuostes ir dėvi kepuraites… Kodėl rėtis kiauras… Ar viską, kas skylėta reikia išmesti… Kokio skonio miltai… Kaip kvepia rauginta tešla… Kodėl duona tokia gardi… Kodėl duona – kasdieninė, o tortas – tik šventinis… Vaikai patys gamino kepaliukus, dėliojo juos į kepimo skardą ir stebėjo, kaip krosnelėje kepė duonelė. Kol kepė duonelė vaikučius aplankė vilkas Pilkišius. Jis mokėsi gaminti duoną, draugauti ir dalintis. Duonutei iškepus kepyklos vadovė prabilo tokiais žodžiais: kas dirbo, netingėjo, tam laikas valgyti atėjo. Iškepus duonelei vieni ragavo, kiti nešėsi į grupę ir dalinosi su savo draugais, treti savo duonos kepalėlį išsinešė į namus.
Alytaus lopšelio-darželio „Saulutė" informacija
